žižilpa

žìžilpa sf. (1) JII104, Š, K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, žižìlpa (1) K.Būg, NdŽ, KŽ, LKAI184(Brs, Slnt); I, Ls, M 1. žiežirba: Vaikai jodos, kartais i žìžilpas išskela Krš. Vieni kitų mašinikes sprogdinos, čia vyrai, žìžilpos nebijo Krš. | prk.: Anų (vaikėzų) kalbos tokios [užgaulios] – senam žìžilpos iš akių laksto Krš. Pasiutusi – žìžilpas skela iš piktumo, baimės Rdn. Trenkė man su kumste į kaktą, ir žìžilpos iš akių išlėkė Kal. Kad daviau galvą į ledą, žìžilpos iš akių išlėkė Užv. Kad aš skaitau, akys eina žižìlpomis J. Beidamas patamsiais par trobą, ka skelsu kaktą į staktą, i žìžilpos iš akių išlėkė Plt. Mergaitės nuo savęs vėl savo akelėmis svaidė į Stepą meilias ir smailias žižilpas Žem. Baisi boba: kaip ugnis žìžilpas purkšta Rdn. Tada Jeronymas stigavodamas, jog velnių žižilpos jiems akis apraibinusios, liepęs įžeistojui kelties; šis sveikų sveikas kėlęs ir niekame ronos negalėjęs parodyti S.Dauk. Juzė dar kaukš įdaužęs galvą taip, jog švyst jam žižilpos iš akių iššoko M.Valanč. ^ Išsialkinęs vyras kaip žìžilpa, tik greičiau šerk Krš. 2. Kos36, Jn(Kv), Als šmėkla, vaiduoklis: Žižilpos, vos pamatytos, tujaus išnyksta P. Pasirodė nabaštikikės žìžilpa Krkl. ^ Supūtus trimiečius, patys [priešai] beveizint vėl it žižilpos išnyko S.Dauk.